Lankytinos vietos

Ginučių vandens malūnas – vienas įsimintiniausių Aukštaitijos nacionalinio parko simbolių. Senove alsuojantis medinis malūno pastatas, tiltas ir užtvanka dažnai tampa tuo atsparos tašku, nuo kurio keliautojai pradeda pažintį su šiuo ežerų išraižytu, tapybiško kraštovaizdžio Lietuvos kraštu. Malūnas buvo pastatytas XIX a. antroje pusėje ant Srovės upelio ir veikė iki 1968 m. Vieno aukšto malūną su pastoge pasistatė Linkmenų dvaro savininkas Gimžauskas. Malūne be gamybinės dalies buvo dar ir gyvenamoji, kur gyveno pats malūnininkas bei ūkinė dalis, kur buvo įsikūrusi krautuvė.

Kai kuriuose senesniuose šaltiniuose buvo nurodoma, kad klasicizmo stiliaus Cirkliškio dvaro rūmai statyti apie 1796 m. pagal architekto Lauryno Gucevičiaus projektą. Tačiau po išsamesnių tyrimų teigiama, kad Cirkliškio rūmus galėjo projektuoti L. Stuoka-Gucevičius, tačiau dabar tai jau nebe tas pastatas. 1820-1823 rūmai buvo rekonstruoti dvaro savininkų Mostovskių. Greta rūmų yra įdomios architektūros akmeninis ledainės pastatas. Sodybos vakariniame pakraštyje, už ūkinio keliuko yra kalvė. Statiniai pastatyti XIX a. pirmoje pusėje.

Triušiukų slėnis savo veiklą pradėjo 2013 m. birželio 7 d. Šio slėnio įkūrėjai - Renata ir Ramūnas Lamauskai. Pas mus galima ne tik susipažinti su gyvūnais ir paukščiais, paglostyti ir pamaitinti triušiukus, bet ir papramogauti: pajodinėti Poni arkliuku, pašokinėti ant batuto, pasisupti ant sūpynių, pamėtyti kamuolį į krepšį, pažaisti smėlio dėžėje ar tiesiog pailsėti pavėsinėje, pasigrožėti gamta.

Jei trokšti laimės, Laimės paukštė gyvena Cijonuose, Atvažiuok ir surask ją. Tai vieta vaizdingame Aukštaitijos nacionaliniame parke, kur gali pamatyti daugiau paukščių nei kada nors esi matęs ir išgirsti daugiau jų balsų nei kada nors esi girdėjęs. Apsilankę susipažinsite su ,,Paukščių kaimo’’ sparnuočiais, sužinosite apie paukščius. Vaišinsimės milžiniškoje keptuvėje ant laužo ugnies iškepta kiaušiniene iš įvairių paukščių kiaušinių ir ką tik išvirta kvapnia žolelių arbata.

Labanoro regioninis parkas yra didžiausias regioninis parkas Lietuvoje, o jo apylinkės išsiskiria kraštovaizdžių įvairove,  nepaprastai turtinga augalija ir gyvūnija. Tad čia jau nuo seno plūsta gamtos mylėtojai, o jų dar labiau padaugėjo pastačius įspūdingą bokštą apžvelgti apylinkėms, dar vadinamą Mindūnų apžvalgos bokštu.

Bitininkystės muziejus yra Aukštaitijos nacionaliniame parke, Ignalinos rajono savivaldybėje, Stripeikių kaime. Praslinkęs paskutinis ledynmetis čia paliko unikalų atspaudą – nepaprastai raižytą reljefą. Kalnai, kalneliai gausiai pabarstyti akmenimis, žemumose telkšantys ežerai, griovomis srūvantys upeliai, visa tai ledynų dovanos šiam kraštui. Regis davė ir dar drėbtelėjo, bet pamiršo motulė gamta derlingos žemės nors lopinėlį pridėti. Aplinkui vien smėliai ir žvyras, retas kuris čia galėjo pramisti iš žemdirbystės. Todėl daugelis čionykščių vertėsi medžiokle, žvejyba, įvairiais amatais, na ir žinoma bitininkyste.

Visai šalia įspūdingo Ginučių piliakalnio stūkso legendomis apipintas Ladakalnis, anksčiau vadintas Ledakalniu. Tai – vienas įspūdingiausių lankytinų objektų tiek Ignalinos rajone, tiek visame Aukštaitijos nacionaliniame parke. 176 m aukščio kalnas, geomorfologinis gamtos paminklas, nuo kurio atsiveria išties nepakartojamas vaizdas. Nuo Ladakalnio viršūnės matosi net šeši tarp miškingų vietovių tyvuliuojantys ežerai: Ūkojas, Linkmenas, Pakasas, Asėkas, Alksnaitis ir Alksnas.

Ginučių piliakalnis stūkso Aukštaitijos nacionaliniame parke, vakariniame Ignalinos rajono pakraštyje, tarp Linkmeno ir Ūkojo ežerų. Nors dabar jis apaugęs mišku, iš karto matyti, kad tai – vienas didingiausių ir įspūdingiausių piliakalnių Lietuvoje. Iš tiesų tai net ne vienas, o dviejų piliakalnių kompleksas, perskirtas nedidelės lomos.